Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė

Paieška bazėje

Fondas:	SG
Signatūra:	SG t. 276
Archyvo antraštė:	Kad būt Dievës nesutvėrįs
Dokumento rūšys:	1. spaudiniai
Kalbos:	1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas):	1. DAINA ()
Fiksavimo metai:	nuo: 1892 iki: 1913
Fiksuotojas:	Adolfas Sabaliauskas
Pateikėjai:	Ona Smilgienė-Eidukaitė , gyvenamoji vieta: Gavėniškis k., Parovėjos sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr., gyvenamoji vieta originale: Gavėniškio k., Papilio prp. (pastabos: 74 m.)
Tekstas:	1. Kad būt Dievas nesutvėręs Adomo ir Ievos, Būtų buvę išganytos Visos rojaus pievos. 2. Šitą daržą Dievas davė, Liepė jam’ ulioti, Ir užsakė vaisių draustą, Liepė nežyvoti. 3. Visos silpnos moteriškės, Taip ir Ieva žmona, Per zdradlyvą ir prikalbą Paklausė šėtono. 4. Pats nuraškęs savo ranka, – Še tau, Ieva, – davė. Kai perkando šitą vaisių, Akys atsidarė. 5. Tuojau grieką išpažino, Pradėjo slapstytis, Plačiais lapais palmų medžių Pradėjo dangstytis. 6. Ir paklausė Ponas Dievas: – Ko taip lapais klojies? – Oi man’ Dieve, sugriešijau Būdama tam rojuj.