LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
LLTI
Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė
Paieška bazėje
Dokumento antraštė  
Asmuo  
Vieta  
Fondas  
Signatūra  
Dokumento rūšis  
Duomenų tipas  
Raktinis žodis  
Fiziniai parametrai  
Kolekcija  
Kalba  
Laikotarpis -
Metai
aa
Signatūra:SlS III-1400
Kolekcija: Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija  
Saugotojas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Archyvo antraštė: Slapstykis, voverėl, linago
Sudarytojas (-ai): 1. Zenonas Slaviūnas
Sudarymo vieta: 1. Vilnius m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr.
Pastabos: Metrika nenurodyta. Spausdinama iš M. Grigonio „Smagūs žaidimai", II leidimo, Vilnius, 1914 m.. Nr. 7 (žr. 1365 paaišk). Gaidos dėl techniškų kliūčių neįdėtos.
Dokumento rūšys: 1. spaudiniai

Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): 1. ŠOKIŲ, RATELIŲ, ŽAIDIMŲ DAINOS ()
2. SUTARTINĖS ()
Tekstas: — Slapstykis, voverėl, linago.
Slapstykis, voverėl, linago.
Slapstykis, voverėl, linago.
Slapstykis, voverėl, linago.

— Nėr kur man slapstytis, linago.
— Po tankiuosius krūmelius, linago.
Pilni mano takeliai, linago,
Strielčiukų pristojo, linago.

Keletas vaikų, aukštyn rankas pakėlę, įvairiose aslos vietose stovi. Tai medžiai. Tarp jų bėgioja voveraitė, ir ją gaudo bent keli medžiotojai. Tik visų medžiotojų turi būti užrištos akys. Kai kuris nors medžiotojas sugauna voveraitę, tuomet voveraitė lieka medžiu, medis — medžiotoju, o sugavęs medžiotojas — voveraite. Visą laiką tą pat dainą dainuoja.