Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė

Paieška bazėje

Dokumento antraštė
Asmuo
Vieta
Fondas
Signatūra
Dokumento rūšis
Duomenų tipas
Raktinis žodis
Fiziniai parametrai
Kolekcija
Kalba
Laikotarpis	-
Metai

Signatūra:	SlS II-560
Kolekcija:	Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija
Saugotojas:	Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Archyvo antraštė:	Dydysie mūsų, dievaite mūsų
Sudarytojas (-ai):	1. Zenonas Slaviūnas
Sudarymo vieta:	1. Vilnius m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr.
Pastabos:	Dainuotoja nenurodyta. Užrašyta ne vėliau kaip 1846 m. Nemenčinės apylinkėse. Spausdinama iš knygos Ludwik z Pokiewia (L. Jucevičius), „Litwa", Wilno, 1846 m., 230—231 psl. L. Jucevičius duoda šią dainą, atliekamą liaudies iškilmėse per petrines, kada Vilniaus miesto ir apylinkių žmonės Antakalnio pušynuose rinkdavę žolynus, vadinamus šv. Petro rakteliais (Primula officinalis). „Iškilmės tos, — pastebi L. Jucevičius, — nėra kilę vien tik iš šv. Petro atlaidų, bet veikiau yra senovinis dar pagoniškų amžių palikimas. Šių pasivaikščiojimų ir būrimų metu dainuojamos įvairios dainos tiek lietuvių, tiek baltarusių kalba. Užrašyti jas negalėjau, nors keliolika metų, kaip gyvenu Vilniuje, kadangi, dainuojant chorui, sunku ir geriausiai prityrusiam stenografui pagauti ir suprasti žodžius, gi mūsų liaudis (pospolstwo) retai kada savo žiniomis pasidalina su aukštesniąja klase. Vienok vieną lietuvišką dainą po daugelio prašymų padiktavo man mergaitė iš Nemenčinės apylinkės, ir ją skaitytojams perteikiu" (seka daina). Prie pirmojo dainos posmo duota išnaša: „Žodžiai Čuta, rūta, čutela, rūtela, dainoje neturi jokios prasmės ir naudojami vietoje la, la, la ir pan. Tie žodžiai čuta, rūta ir t. t. įvairiai kartojami, kai kuriose vietose sudaro ištisą dainą" (ten pat, 230 psl.). Ši daina leidinyje spausdinama kaip sutartinė, remiantis cituojamomis L. Jucevičiaus pastabomis, kur jis nurodo, jog daina esanti chorinė ir todėl sunkiai sekęsi ją užrašyti. Be to, ji užrašyta Nemenčinės apylinkėse, tai yra, arti tų vietų, kur sutartinės buvo sutinkamos ir XX a. pradžioje. Dainos sutartiniškumą patvirtina ir joje esą sutartinėms būdingi priedainiai čiuta, rūta, čiutela, rūtela. Apie tai, kad L. Jucevičius sutartines pažinojo ir skyrė jas nuo kitų dainų, rodo ir pastaba išnašoje, kur jis sako, jog kitose vietovėse visa daina susidaro vien tik iš panašių priedainių kartojimo. Jo teiginį patvirtina ir šio leidinio šokių sutartinės (žr. III t.). Kad tai tikrai yra buvusi sutartinė, patvirtina L. Jucevičiaus aprašomos dainavimo aplinkybės. Rinkti žolynus petrinių metu — žinomas lietuvių liaudies paprotys ir naujesniais laikais (žr. LTR 374(2362). Tačiau yra ir abejonių dėl kai kurių dainos vietų autentiškumo. Nežinomas lietuvių tautosakoje dievaitė Didysie. Šis vardas primena Strijkovskio „Kronikoje" minimą dainos fragmentą: „Lado, lado, lado, Didis musu Dievie" („Kronika". 1582 m. 137, 146 psl.). Tačiau žodis dievaitė be epitetų didis ir panašiai sutinkamas lietuvių tautosakoje (žr. I t. paaišk. prie Nr. 45). Neįprasta taip pat sutartinėms ir šios dainos posmų forma — po keturių simetriškų eilučių penktoji — tik vienas žodis. Sutartinės dainavimo būdo L. Jucevičius nenurodė, tačiau iš pateikto teksto atrodo, jog turėtų būti dainuojama kaip trejinė. Daugiau šios dainos variantų nesurasta. Daina ne visai patikima: paminėti mitologiniai vardai niekur kitur, nei patikimoje etnografinėje medžiagoje, nei lietuvių liaudies dainose, iki šiol nesutikti.
Dokumento rūšys:	1. spaudiniai
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas):	1. SUTARTINĖS TREJINĖS () 2. KALENDORINIŲ APEIGŲ DAINOS () (Pastabos: kupolinės bei rasų sutartinės)
Fiksavimo metai:	iki: 1846
Fiksuotojas:	Liudvikas Adomas Jucevičius
Fiksavimo vieta:	Nemenčinė sen., , Vilniaus r. sav., Vilniaus apskr. (originale: Nemenčinės apyl. )
Tekstas:	Dydysie mūsų, Dievaite mūsų, Čuta, rūta, Čutela, rūtela, Mūsų! Dovanok raktus Nupint vainikus. Čuta, rūta, Čutela, rūtela, Vainikus! Sujunk mumis, Priglausk mumis. Čuta, rūta, Čutela, rūtela, Mumis! Dydysie mūsų, Dievaite mūsų, Čuta, rūta, Čutela, rūtela, Mūsų! Sutark, priglausk, Raktelėms rausk. Čuta, rūta, Čutela, rūtela, Rausk!