Signatūra: | SlS II-855 |
Kolekcija: | Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija |
Saugotojas: | Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
Archyvo antraštė: | Je danguje dūzgo |
Sudarytojas (-ai): | 1. Zenonas Slaviūnas |
Sudarymo vieta: | 1. Vilnius m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr. |
Pastabos: | Sutartinės metrika nenurodyta. Užr. apie 1849 m. Spausdinama iš Mykolo Miežinio rankraščio, iš skyriaus „Ketursaugės". LMD I 754(43). Tas pats tekstas LMD I 72(16). Sutartinės priedainis - Danguj dūzgo, žemė virpo įrašytas M. Miežinio 1862 m. laiške A. Kosaževskiui. Beveik tas pats sutartinės tekstas yra TSRS Geografinės draugijos archyve Leningrade (žr. 719 paaišk.). Prie šios sutartinės varianto TSRS Geografinės draugijos archyve yra pastaba rusų kalba: „Zapisano v Kovne 1849 g." |
Dokumento rūšys: |
1. spaudiniai |
Susiję ištekliai: |
1. LMD I 754 (Pastabos: Mykolo [Ksavero] Miežinio sutartinių rinkinys) 2. LMD I 72 (Pastabos: Mykolo [Ksavero] Miežinio dainų rinkinio nuorašas) |
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. SUTARTINĖS KETURINĖS () 2. VESTUVIŲ DAINOS () |
Fiksavimo metai: | 1849 |
Fiksuotojas: | Mykolas Miežinis |
Fiksavimo vieta: |
Zarasai m., , Zarasų r. sav., Utenos apskr. (originale: nuo Zarasų ) |
Tekstas: | Pritarinys
Danguj dūzgo, Žemė virpo. Rinkinys Je danguje dūzgo, Je žemelė virpo. Kas laukeliu vaikščioja, Kas laukeliu vaikščioja? Brolis lauke vaikščioja, Brolis lauke vaikščioja. Parved brolis martutį, Parved brolis martutį. — Prašom, mana martute, Prašom, mana martute, Iš vežimėlio lepto, Iš vežimėlio lepto. Prašom, mana martute, Prašom, mana martute, Eik į aukštą svirnelį, Eik į aukštą svirnelį, Sėsk už baltą stelelį, Sėsk už baltą stelelį. Prašom, mana martute, Prašom, mana martute, Ir pasišokinėti, Ir pasišokinėti.¹ — Dėku, tėvuti, Negaliu šokti: Aukso sprančkelės Kojeles spaudžia. — Prašom, martute, Ir pasigiedoti. — Dėku, tėvuti, Negaliu giedoti: Sidabro kalcij Širdelę spaudžia. — Prašom, martute, Ir apsižiūrėti. — Dėku, tėvuti, Duok prasižiūrėti. — Prašom, martute, Kiauleles pašerti. — Dėku, tėvuti, Nebuvau pri kiaulių. — Kad nenorėjai Kiaulelių šerti, Buvo gi neiti Ir už marteles. — Nedėkui labai Ne gi motinėlei: Kodi nesakei, Mana močiute, Kad tokie būtų Tokie vargeliai. Aš nemokėjau Kiaulelių šerti. — Kad nemokėjai, Dabar jau išmokai. ¹ Po šios eilutės pastaba: „Saugims keitas" (dainavimas keičiasi). |