LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
LLTI
Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė
Paieška bazėje
Dokumento antraštė  
Asmuo  
Vieta  
Fondas  
Signatūra  
Dokumento rūšis  
Duomenų tipas  
Raktinis žodis  
Fiziniai parametrai  
Kolekcija  
Kalba  
Laikotarpis -
Metai
aa
Fondas: NS
Signatūra:NS 600
Kolekcija: Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija  
Archyvo antraštė: Žirgeliai sukinkyti
Dokumento rūšys: 1. spaudiniai

Kalbos: 1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): 1. DAINA ()
Fiksavimo metai: 1910
Fiksuotojas: Aukusti Robert Niemi
Fiksavimo vieta: Vabalninkas sen., , Biržų r. sav., Panevėžio apskr. (originale: Vabalninko prp. )
Tekstas: Žirgeliai sukinkyti,
Prie durų pastatyti.
Sudiev sudiev, miela sesiute,
Nebgreit pasimatysim.
Matyt gal pasimatysim,
Susitikt gal susitiksim,
Bet jau draug šitam pulkely
Mes tavęs neblankysim.
Tavo baltas nuometėlis
Ir išpintas kaspinėliais
Nebepritiks prie vainikėlio,
Prie aukso galionėlio.
Kur padėjai vainikėlį,
Nuo šilko kaspinėlį,
Kam sumainei aukso žiedelį
Ant baltųjų rankelių?
Skirkis nuog motinėlės
Ir nuog tikro tėvelio,
Jau surištos tavo rankelės
Su rankelėm bernelio.
Paniekinai kvietkelius
Ir rūtų vainikėlį,
Oi, atrasi aštrus takelius
Gavus sau nuometėlį.
Verkia tavo matutė,
Berte ber ašarėles,
Kas paslūgavos senai senutei,
Kad nebbus dukrelės?
Verkia tavo rūtelės, linguoja
Dejuoja be vėjo,
Kad nebregės baltos rankelės,
Kuri pirmiaus ravėjo.
Eik, žiūrėk, kaip nuliūdo
Visi tavo kvietkeliai,
Gal jie jaučia, gal supranta,
Kad paliks našlaitėliai.
Kas gi juos bepakalbys,
Kas padainuos daineles –
Šalna pakąs ir sušaldys
Kaip ir tavo dieneles.
Argi tau nesigaili skirtis
Nuog motinėlės –
Nebeatlėksi kas vakarėlį
Su sparnais gegužėlės.
Nors per dienas kukuosi,
Nors per naktis linguosi,
Bet savo matutei vargelio
Kaskart nepadejuosi.
Žydėjai kaip kvietkelis
Po sparnais motinėlės,
Ten rūpėjo tau vainikėlis
Ir daržely rūtelės.
Dabar tu, sesiutėle,
Tarp mūsų neblaimėsi,
Daug vargelių ir daug kryželių
Tu vis kantriai kentėsi.
Sudiev sudiev, sesiute,
Jau reik mum atsiskirti:
Lauk’ žirgeliai, lauk’ juodbėrėliai,
Stovi prie gonkų pastatyti.