LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
LLTI
Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė
Paieška bazėje
Dokumento antraštė  
Asmuo  
Vieta  
Fondas  
Signatūra  
Dokumento rūšis  
Duomenų tipas  
Raktinis žodis  
Fiziniai parametrai  
Kolekcija  
Kalba  
Laikotarpis -
Metai
aa
Fondas: NS
Signatūra:NS 919
Kolekcija: Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija  
Archyvo antraštė: Sodi vyšnela jau išlapavo
Dokumento rūšys: 1. spaudiniai

Kalbos: 1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): 1. DAINA ()
Fiksavimo metai: 1910
Fiksuotojas: Aukusti Robert Niemi
Pateikėjai: Poškytė , gyvenamoji vieta: Strazdžiai k., Vabalninko sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr., gyvenamoji vieta originale: Strazdžių k., Vabalninko prp. (pastabos: 60–70 m.)
Tekstas: Sode vyšnelė jau išlapavo
Ir lelijėlė gražiai žydėjo,
Augo dukrelė pas tetušėlį,
Gražiai auginta tetušėlio.

Kaip tik dukrelė pasiaugėjo,
Pažino žmonės, kaimynėliai.
Dažnai sveteliai dukrelę lankė
Ir tetušėlis jau nebapkentė.

Bodžias tetušis savo dukrelės,
Savo dukrelės ir jos dalelės.
– Tetušis mano, senasai mano,
Kam taip nudavei toli nuo savęs?

Matute mano, senoji mano,
Kam taip atskyrei greitai nuo savęs?
Paliks rūtelės nenuskyniotos
Ir vainikėlis nenupyniotas.

– Dukrele mano, jaunoji mano,
Ką tu ten rasi, pakol paprasi:
Rasi anytą nepermanytą
Ir šešurėlį neperkalbamą.

Iš kaimynėlių išeidama
Nulenk savo žemyn galvelę.
Kaip pasodino užu stalelio,
Susigriaudino mano širdelė.

Kelsiuos rytelį nepabudinta,
Dirbsiu darbelį neparūpinta,
Eisiu kamaron atsidusdama,
Suksiu girneles apsiverkdama.

Ne kas malimo, kas man verkimo,
Ne kas miltelių, kas ašarėlių.
Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu,
Kaip gegutėlė prisikukuosiu.