Fondas: | NS |
Signatūra: | NS 919 |
Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
Archyvo antraštė: | Sodi vyšnela jau išlapavo |
Dokumento rūšys: |
1. spaudiniai |
Kalbos: | 1. lietuvių |
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
Fiksavimo metai: | 1910 |
Fiksuotojas: | Aukusti Robert Niemi |
Pateikėjai: |
Poškytė , gyvenamoji vieta:
Strazdžiai k., Vabalninko sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr., gyvenamoji vieta originale: Strazdžių k., Vabalninko prp. (pastabos: 60–70 m.) |
Tekstas: | Sode vyšnelė jau išlapavo
Ir lelijėlė gražiai žydėjo, Augo dukrelė pas tetušėlį, Gražiai auginta tetušėlio. Kaip tik dukrelė pasiaugėjo, Pažino žmonės, kaimynėliai. Dažnai sveteliai dukrelę lankė Ir tetušėlis jau nebapkentė. Bodžias tetušis savo dukrelės, Savo dukrelės ir jos dalelės. – Tetušis mano, senasai mano, Kam taip nudavei toli nuo savęs? Matute mano, senoji mano, Kam taip atskyrei greitai nuo savęs? Paliks rūtelės nenuskyniotos Ir vainikėlis nenupyniotas. – Dukrele mano, jaunoji mano, Ką tu ten rasi, pakol paprasi: Rasi anytą nepermanytą Ir šešurėlį neperkalbamą. Iš kaimynėlių išeidama Nulenk savo žemyn galvelę. Kaip pasodino užu stalelio, Susigriaudino mano širdelė. Kelsiuos rytelį nepabudinta, Dirbsiu darbelį neparūpinta, Eisiu kamaron atsidusdama, Suksiu girneles apsiverkdama. Ne kas malimo, kas man verkimo, Ne kas miltelių, kas ašarėlių. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu, Kaip gegutėlė prisikukuosiu. |