Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė

Paieška bazėje

Dokumento antraštė
Asmuo
Vieta
Fondas
Signatūra
Dokumento rūšis
Duomenų tipas
Raktinis žodis
Fiziniai parametrai
Kolekcija
Kalba
Laikotarpis	-
Metai

Fondas:	NS
Signatūra:	NS 1010
Kolekcija:	Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija
Archyvo antraštė:	Kad Dievas duotų lauke pagadą
Dokumento rūšys:	1. spaudiniai
Kalbos:	1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas):	1. DAINA ()
Fiksavimo metai:	1910
Fiksuotojas:	Aukusti Robert Niemi
Pateikėjai:	Ona Petraitė , gyvenamoji vieta: Vabalninkas sen., , Biržų r. sav., Panevėžio apskr., gyvenamoji vieta originale: Vabalninko prp. , kilmės vieta: Eržvilkas, kilmės vieta originale: Eržvilko prp. (pastabos: 40 m.)
Tekstas:	Kad Dievas duotų lauke pagadą, O mums iš dangaus visą vigadą, Eičiau, tetušiui pasikloniočiau, Kad duotų žirgą man vandravot. Kad duotų žirgą, prie žirgo balną, Kad duotų strielbą, prie strielbos kulką. Aš nusieičiau į žalią girią, Aš nusišaučiau miškinę stirną. Aš nenujojau į žalią girią, O aš nujojau į margą dvarą, O aš nujojau, apsinakvojau, Jauną panelę pasidabojau: – Mergelė mano, jaunoji mano, Žiedrios akelės, skaistūs veideliai, Eičiau, tetušiui pasikloniočiau, Kad tave jauną ma prizvalytų, (2) O jei nenori – prinevalytų. – Mano tėvelis ne toksai yra, Kad mane lieptų eiti už vyro. Jei aš dabočiaus, tai mane leistų, O jei nenoriu, tai nepriverstų. O Dievulėliau, kas tai pastojo, Kad toksai bloznas man’ paviliojo. Jau nepritinku aš prie seselių, Krent ašarėlės man par veidelį. Atstok, berneli balamūtėli, Kodėl padžiūvo žalios rūtelės?