LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
LLTI
Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė
Paieška bazėje
Dokumento antraštė  
Asmuo  
Vieta  
Fondas  
Signatūra  
Dokumento rūšis  
Duomenų tipas  
Raktinis žodis  
Fiziniai parametrai  
Kolekcija  
Kalba  
Laikotarpis -
Metai
aa
Fondas: NS
Signatūra:NS 1045
Kolekcija: Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija  
Archyvo antraštė: Ejau padirvėliais – visų linai žydžia
Pastabos: Daina iš Jono Valiulio rankraščio, kuris įtrauktas į A. R. Niemio sudarytą tautosakos iš šiaurrytinės Lietuvos rinkinį (LTR 626).
Dokumento rūšys: 1. spaudiniai

Kalbos: 1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): 1. DAINA ()
Fiksavimo metų pastabos: Užrašyta XX a. pr.
Fiksuotojas: Jonas Valiulis
Pateikėjai: Magdalena Kliučinskienė , gyvenamoji vieta: Akmeniškis k., Parovėjos sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr., gyvenamoji vieta originale: Akmeniškio k., Nemunėlio Radviliškio prp. (pastabos: 60 m.)
Tekstas: Ėjau padirvėliais – visų linai žydžia,
Kad būt panytėlė, eitų su man’ lygiai.
Sėsčia ant akmenio čia pasilsėti,
Kad būt panytėlė, būt pasikalbėti.

Pilna lankelė pilkųjų bitelių,
Kad būt panytėlė, būt meilių žodelių.
Pilna lankelė baltų dobilėlių,
Kad būt panytėlė, nupint vainikėlį.

Ak tu Dieve mano, ką to meilė daro,
Kad būt panytėlė, nemainyč ant dvaro.
Tykas vandenėlis, pakraštėly maldros,
Kad būt panytėlė, būt dėl mūsų kalbos.

Kad karvelis būčia, sparnelius turėčia,
Skrisč ant panelę vėlai vakarėlį:
Vėlai vakarėlį, kad ją užmigdyti,
Anksti rytelį, kad ją pabudinti.

Rašyčia gromatėlę baltam popierėly,
Dėčia savo vardą, rūtų vainikėlį.
Paėmiau skaityti, man širdį suspaudė,
Man širdį suspaudė – vargu apsakyti.

Sudiev, pasilieku biedna siratėle:
Nėr man tetušėlio anei motinėlės.
Eičia ant kapelius, budinčia tėvelius,
Šaukčia tėvelius gegutės balseliu.