Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė

Paieška bazėje

Dokumento antraštė
Asmuo
Vieta
Fondas
Signatūra
Dokumento rūšis
Duomenų tipas
Raktinis žodis
Fiziniai parametrai
Kolekcija
Kalba
Laikotarpis	-
Metai

Fondas:	NS
Signatūra:	NS 1259
Kolekcija:	Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija
Archyvo antraštė:	Šalts rudenėlis kad atejo
Dokumento rūšys:	1. spaudiniai
Kalbos:	1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas):	1. DAINA ()
Fiksavimo metai:	1910
Fiksuotojas:	Aukusti Robert Niemi
Pateikėjai:	Marė Pinaičia , gyvenamoji vieta: Biržai m., , Biržų r. sav., Panevėžio apskr., gyvenamoji vieta originale: Biržų m. (pastabos: 20–30 m. )
Tekstas:	Šalts rudenėlis kad atėjo, Mane motinėlė pažadėjo Už jauno bernelio vienturtėlio Už dviejų mylelių vienasėdy. Verkė matutė išleisdama, Nuo savęs dukrelę atskirdama. – Neverk, matute tu senoji, Aš tamstos dukrelę padabojau. Aš ją užlaikysiu kaip kvietkelį, Katras gražiai žydžia tam daržely. Šiltam pakajėly pasodinsiu, Su šilkų suknele aptaisysiu. Aš ją po miestelį pavežiosiu, Brangiais gėrimėliais traktavosiu. Pusė metelių nesuėjo, Užmiršo bernelis, ką kalbėjo: Šiltam pakajėly da nelaikė, Iš savo namelių vis išvaikė, Da po miestelį nevežiojo, Visokiais žodeliais išdėliojo. Einu keleliu aš verkdama, Savo motinėlei rūgodama. – Oi dukteryte, kas nutiko, Gal jaunas bernelis nepatiko? – Dieve mano, Dieve, kad papuoliau, Už jauno bernelio kad prapuoliau: Ger’ mano vyras karčemėlėj, O žirgelis stovi ūlytėlėj. Ger’ mano vyras ir ulioja, Ir kitus tavorščius traktavoja. Dieve mano, Dieve, kad papuoliau, Už jauno bernelio kad prapuoliau.