LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
LLTI
Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė
Paieška bazėje
Dokumento antraštė  
Asmuo  
Vieta  
Fondas  
Signatūra  
Dokumento rūšis  
Duomenų tipas  
Raktinis žodis  
Fiziniai parametrai  
Kolekcija  
Kalba  
Laikotarpis -
Metai
aa
Fondas: NS
Signatūra:NS 1297
Kolekcija: Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija  
Archyvo antraštė: Kai aš buvau mažiutėla
Dokumento rūšys: 1. spaudiniai

Kalbos: 1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): 1. DAINA ()
Fiksavimo metai: nuo: 1893 iki: 1911
Fiksuotojas: Adolfas Sabaliauskas
Pateikėjai: Emilija Sabaliauskytė , gyvenamoji vieta: Krikščiai k., Širvėnos sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr., gyvenamoji vieta originale: Krikščių k., Papilio prp. (pastabos: 14 m.)
Tekstas: 1. Kai aš buvau mažiutėlė,
Nežinojau, kas yra vargas,
Kas yr smūtkas,
Kas per širdį mano.

2. Pagyvenau pusę amžiaus,
Vargą tai datyriau,
Nebėr mane kas kalbina,
Širdelę ramina.

3. Ir užgirdau gegutėlę
Taip dulsiai kukuojant –
Gal dėl manęs našlaitėlės
Vargelius rokuoja?

4. Ko aš kalta, gegutėle,
Kad man vargas yra –
Gal matutė numirdama
Dėl manęs paskyrė?

5. Motinėlė numirdama
Man’ mažą paliko,
Nemokėjau šėnavoti
Rūtelių vainiko.

6. Laistyčia rūtytėlę
Kas baltą dienelę,
Kad pradėtų man žaliuoti
Nuskintos rūtelės.

7. Nebatsikels tau matutė
Iš juodos žemelės,
Nebepradės tau žaliuoti
Nuskintos rūtelės.

8. Man’ širdelė kaip ledelis
Pavasarį tirpsta,
Ašiai savo bernužėlio
Negaliu užmiršti.

9. Nebematau anksti rytą
Šviesios saulės tekant,
Nebėr mano bernužėlio,
Kas su manim šneka.

10. – Leisk, panele, savo klėtin
Paskutinį kartą,
Nelankysiu trejus metus
Anei kiemo vartų.

11. Užužels ir tie takeliai,
Katrais aš vaikščiojau,
Pails ir kiemo varteliai,
Katruos aš kilojau.

12. – Neik, berneli,
Ant svetimą šalį,
Mirk ant mano baltų rankų,
Eis’ su tavim kartu.

13. – Neverk neverk, panytėle,
Neskurdink širdelės,
Per šį baltą popierėlį
Ramins’ tau širdelę.

14. Parašiau gromatėlę
Be plūksnelės, be atramento –
Savo gailiom ašarėlėm,
Kad ir tu suprastum.

15. Oigi Dieve mano,
Ką to meilė daro,
Nemainyčia tav, panele,
Aš anei ant dvaro.

16. Man širdelę
Kai žirneliai spaudžia:
Girdžiu, savo panytėlę
Žmonės kalbom plaudžia.

17. Tegul šneka, tegul kalba,
Vis tujai tylėk,
Mano meilus žodžius
Širdelėj turėk.