Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė

Paieška bazėje

Dokumento antraštė
Asmuo
Vieta
Fondas
Signatūra
Dokumento rūšis
Duomenų tipas
Raktinis žodis
Fiziniai parametrai
Kolekcija
Kalba
Laikotarpis	-
Metai

Fondas:	SG
Signatūra:	SG t. 273
Kolekcija:	Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija
Archyvo antraštė:	Kas apsakys tas linksmybis
Dokumento rūšys:	1. spaudiniai
Kalbos:	1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas):	1. DAINA ()
Fiksavimo metai:	nuo: 1892 iki: 1913
Fiksuotojas:	Adolfas Sabaliauskas
Pateikėjai:	Ona Smilgienė-Eidukaitė , gyvenamoji vieta: Gavėniškis k., Parovėjos sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr., gyvenamoji vieta originale: Gavėniškio k., Papilio prp. (pastabos: 74 m.)
Tekstas:	1. Kas apsakys tas linksmybes Jaunųjų dienelių, Kaip yr puikus gyvenimas Mergaičių, bernelių. 2. Niekai auksas ir sidabras, Ir azdabas būtų, Dulkėm yra prilygintas Ant vainiką rūtų. 3. Aš negaliu apsakyti Anei aprašyti, Nėr ant svieto to liežiuvio, Kas gal apsakyti. 4. Šimtas tūkstančių šventųjų Rinko tuos kvietkelius Ir nupynė dėl jaunųjų Brangius vainikėlius. 5. Devė kožnam jaunikaičiui Ir visom mergaitėm, Taip bagočiam ir prasčiokam, Vis taip ir našlaičiam. 6. Liepė kožnam parnešioti Vainiką brungiausią, Katrą uždėjo ant krikšto Kaip saulę šviesiausią. 7. Nuog užgimimo, jaunystės Mum tas ženklas šviečia, Jeigi ščyrai išnešiosi, Ir ant dangų kviečia. 8. Katrai rūtų vainikėlis Kaip krištalas šviesus, Tam ir po smerčia ant dangų Yra kelias tiesus. 9. Katras miršta iš jaunųjų – Ženklas ant grabelio: Visas blizga apsegiotas Žiedais vainikėlių. 10. Bet jau tada yr nuimtas Rūtų vainikėlis, Vietoj žemčiūgo brangiausio – Baltas nuometėlis. 11. Katro rūtų vainikėlį Gražiai parnešioja, Eina stonan moterystės, Dievui dėkavoja. 12. Niekas pirštais neberodžia, Kad gražiai prabūtų, Nenuvytęs vainikėlis Žalesnis kaip rūtų. 13. Pakrapija kunigėlis Vandenėliu šventu, Tuojaus jaunai mergytėlai Ašarėlės krinta. 14. Gailis pragėrę vainiką Už vieną butelį, Prisiėmė prieš altorių Didžiausią vargelį. 15. Kam bemiela tada esa Visi žolynėliai, Jau atimtas jų gražumas Ir skaistų žiedelių. 16. Užuleidžia usniom augti Rūtelių darželį, Vis’ jai širdelei patieka, Kad gauna bernelį. 17. Nors berniukai ir drąsesniai, Ir iš namų neina, Apsirenka sau mergaitę, Kokia jam atseina. 18. Bet tom jaunom mergytėlėm Reik daugal žinoti, Kad neverkti ištekėjus, Kasdiena raudoti. 19. Saugokitės, sesytėlės, Pijokų bernelių, Pakol šviečia ant galvelės Vainikas rūtelių. 20. Pragers tavo jaunas dienas, Rūtų vainikėlį, Tu kukuosi, sesytėle, Kožnas vakarėlis. 21. Nebegrįši, mergytėle, Iš kur buvai imta, Greičiau eisi ant kapelių, Ten, kur vieta šventa. 22. Kolei esi pas matutę – Jauna mergytėlė, Kasdien linksmi ir patogi Kaip darže rūtelė. 23. Reikia jaunom mergytėlėm Dainuškos užmiršti, Ale barnės ir nezgados Visokios užgirsti. 24. Pasakykit, mergytėlės, Ar ne prauda yra: Ar belinksmas gyvenimas Užėjus už vyro? 25. Bet nuog Dievo yra duota Dėl anų drąsybė, Kaip sesiulėm baisu yra, Paim to kantrybė. 26. Iščeslyvos tos sesiulės, Katros netekėję, Žilą kasą parnešioję, Vyro neturėję. 27. Bet jaunos mergytėlės Vargų nešiotojos, Ištekėti kuo greičiausiai Verkdamos storojas. 28. Kas per savo gyvenimą Gerai neišmanot Ir suprantat, mieli broliai Ir sesiulės mano. 29. Kaip ant svieto jam linksmybė Buvo pragyventi, Nepaspėjo sau ir smertį, Ir vargų pažinti. 30. Pasirašėm mes jaunieji Šiandei vakaruoti, Apsirėdę, šviesūs, gražūs, Da ir čebatuotūs. 31. Bet tik sunku yra skirtis Iš pulko bernelių, Pakol sueina draugystėj Kaipo du karveliai. 32. Saugokitės kaip nuo vilkų Pijokų bernelių, Pakol šviečia ant galvelės Vainikas rūtelių. 33. Dar atėjęs iš karčemos Veja muštravoja. Šauk’ matutę, šauk’ tėvelį – Neberatavoja.