Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė

Paieška bazėje

Dokumento antraštė
Asmuo
Vieta
Fondas
Signatūra
Dokumento rūšis
Duomenų tipas
Raktinis žodis
Fiziniai parametrai
Kolekcija
Kalba
Laikotarpis	-
Metai

Fondas:	SG
Signatūra:	SG t. 281
Kolekcija:	Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija
Archyvo antraštė:	Tai gražumës dukterėlas
Dokumento rūšys:	1. spaudiniai
Kalbos:	1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas):	1. DAINA ()
Fiksavimo metai:	nuo: 1892 iki: 1913
Fiksuotojas:	Adolfas Sabaliauskas
Pateikėjai:	Ona Smilgienė-Eidukaitė , gyvenamoji vieta: Gavėniškis k., Parovėjos sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr., gyvenamoji vieta originale: Gavėniškio k., Papilio prp. (pastabos: 74 m.)
Tekstas:	Lieknagalos Jakubėno Petro. 1. Tai gražumas dukterėlės, Pritikimas skarytėlės: Kas myli, tai myli, O kas tyli, tam gaili. 2. Kodėl manęs nemylės Arba kitam negailės: Ar aš negražiame stone, Ar ant veido nepatogi? 3. Man matutė Rozalija Patrepsėt pazvalijo, Ir ji padės patrepsėt, Kolei galės datesėt. 4. – Aš trepsėt negaliu, Ne tiek einu, kiek guliu: Aš būdama tame stone Turiu ligą savo šone. 5. – Kad matutė negalės, Ant suolelio atsisės. O man reik šokinėt: Preina čėsas ištekėt. 6. – Dukteryt, netekėk, Gerų metų palaukėk. – Kam man reikia gerų metų: Turiu susirišt nuometą. 7. – Dukteryt, nu nu nu, Aš tau bart ketinu, Kaip sau nori, taip uliok, Bet vainiką šėnavok. 8. – Eik sau balėj su vainiku, Ašiai turiu du jaunikiu: Man vainiks – tai tik nieks, Kavalierius – visas vieks. 9. – Dukteryt, nu nu nu, Aš tau bart ketinu: Visas svietas tave mato, Kad tu eini iš akvatos. 10. – Aš to svieto nebijau, Kaip sau noriu, taip darau: Man tas svietas – tai tik nieks, Kavalierius – visas vieks. 11. – Dukteryt, nu nu nu, Aš tau bart ketinu: Kalba žmonės ir ūlyčia, Kad jaunikis pijonyčia. 12. – Motinyt, nebėdok, Aplink save atgodok: Rugiai miežiai paderės, Man’ bernelis išpenės. 13. – Dukteryt, nu nu nu, Aš tau bart ketinu: Kaip tau tiko toks jaunikis, Juodas būt kaip aksomitas. 14. – Motinyt, nebėdok, Aplink save atgodok. Kad ir būt kaip aksomitas, Bil tik būt neišromytas. 15. – Dukteryt, netrepsėk, Čebatėlių nenuplėšk: Kaip nuplėš’ čebatus, Neturėsi bent metus. 16. – Mano čebatai geri, Nėra tokių nei dvare, Kolei bus su aulais, Tolei drotva nepaleis. 17. – Tu trepsėt akvati, Nežinai, kas čebate. Pažiūrėk, rasi iškadą – Abu čebatai be padų. 18. – Pašla, boba, nemelavus, Kad tu būtum išgaravus. Man čebatai gatavi Bus pasiūti be tavęs. 19. – Dukteryt, nu nu nu, Aš tau bart ketinu: Kaip sau nori, taip uliok, Bet vainiką šėnavok. 20. – Kaip uliojus, taip ulios’, Vainiko nešėnavos’: Aš tas rūtas ir išskins’, Rūtų daržą išnaikins’. 21. – Nenaikink žalių rūtų, Kaip jos buvo, tegul būtų, Tegul bus dėl vainikėlių, Dėl jaunų dienų znokelių.